Namu terapija_logotipas_blueJaustis esantys savuose namuose galime daug kur – pas močiutę kaime, studentų bendrabučio kambarėlyje, mylimo miesto mėgiamoje vietoje, bute ar name, kuris mums priklauso, ar kurį nuomojame, o galbūt prie miško esančioje pievoje ar ežero pakrantėje. Tačiau kartais ir mūsų pačių susikurti namai gali atrodyti svetimi, nemieli, nejaukūs – ne savi. Kaip taip atsitinka? Nuo ko priklauso, ar namai yra savi? Kaip tokius susikurti, jei atrodo, kad savų namų neturime? Manau, kad atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti ne tik išoriniame, bet ir vidiniame pasaulyje. Tad dalinuosi savo mintimis apie namų terapiją ir kviečiu į užsiėmimus ir seminarus.

Psichologė Irma Skruibienė
2011 03 23 –
2013 04 21 – 2014 08 19 – 2016

Seminaras „Savų namų vizija“

savu namu vizija_logo_tekstasKviečiu į seminarą, kurio metu:

dalinsimės prisiminimais apie vaikystės namų patirtis;
gilinsimės į Jūsų giminės namų istorijas;
ieškosime, ką praeities ir dabartiniai namai apie Jus atskleidžia;
dėliosime viziją, kokie turėtų ar galėtų būti Jūsų namai, kuriuos vadintumėte savais.

Daugiau informacijos: namupsichologija.lt

Nuo savanų iki savų namų: I dalis

Ar norėtumėte kažkurį iš šių kraštovaizdžių  matyti pro savo langą?

Jei Jūsų atsakymas yra „taip“, jis sutampa su didžiąją dalimi tarpkultūrinio tyrimo dalyvių, kurie teigė, jog norėtų gyventi tokio kraštovaizdžio apsuptyje. Pasak mokslininkų, būtent tokia aplinka – žolė ir pavieniai medžiai bei krūmai – vyravo Rytų Afrikoje, kurioje per 6 milijonus metų vystėsi mūsų protėviai. O prieš 70 tūkstančių metų Rytų Afrikos savanose iš neididelės, galbūt kelių tūkstančių individų populiacijos, išsivystė Homo Sapiens – dabartiniai žmonės. Mokslininkų teigimu, tokią mažą paskutinių Homo Sapiens protėvių imtį įrodo tai, jog du skirtingose Pasaulio vietose gyvenantys žmonės yra genetiškai panašesni vienas į kitą, nei dvi tose pačiose Afrikos vietovėse, tik skirtingose grupėse, gyvenančios šimpanzės. Gali būti, kad mes ir dabar instinktyviai renkamės tokias aplinkas, kurios prieš daugybę metų padėjo mūsų rūšiai išlikti. Skaityti toliau

Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose?

Kiekvienas iš mūsų atmintyje turime didžiulį vaizdinių bagažą. Tikriausiai didžioji jų dalis ten pateko vaikystėje, kada beveik visa aplinkos informacija buvo nauja, įdomi, žadinanti smalsumą. Dauguma atmintyje saugomų vaizdinių turbūt net neturi pavadinimų – juos į bagažą įsidėjome dar tada, kada nemokėjome regimo vaizdo susieti su konkrečia mintimi ar sąvoka. Tačiau net ir tokie ankstyvi iš atminties iškilę vaizdiniai gali priminti emocinius patyrimus, su šiais vazidiniais susijusios aplinkos atmosferą.

Skaityti toliau

Paskaita tėvams „Nešiojimo jaukumas“

Kūdikiai, tiek miegodami, tiek būdraudami, geriausia jaučiasi aplinkoje, primenančioje motinos įsčias – nuolatinėje ritmiškų garsų apsuptyje, judesyje ir prisilietime. Kūdikių nešiojimas sudaro puikias galimybes visa tai išpildyti.

nesiojimo jaukumas

Paskaita tėvams “Nešiojimo jaukumas”, www.ugdymoerdve.lt

Užsiėmimo metu pasigilinsime į teorines prielaidas apie tai, kuo yra vertingas mažylių nešiojimas ir prisilietimas jų fiziologiniam bei psichologiniam vystymuisi, saugaus prieraišumo bei santykio su pasauliu formavimuisi. Aptarsime dažnai kylančias abejones apie tai, ar per daug laiko tėvų/ globėjų rankose praleidžiantis vaikutis netaps per daug priklausomas nuo jų? Kuo grindžiama saugaus prieraišumo teorija, teigianti, jog yra kaip tik atvirkščiai – daug nešiojami vaikai užauga savarankiškesni? Daugiau…

Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma

Besilaukiantiems tėvams kyla daugybė klausimų apie tai, kaip paruošti namus kūdikio gimimui. Sukasi mintys apie drabužėlius, vežimėlius, patalus, lovytę, higienos reikmenis, žaislus, galbūt atskirą kambarį ir dar daugybę kitų dalykų. Natūralu, kad norisi suplanuoti, kaip kuo geriau pasirūpinti savo mažyliu, ateinančiu į šį pasaulį, tačiau atkeliavus vaikui dažniausiai paaiškėja, kad, bent jau pačioje pradžioje, jam reikia tik labai nedaug (arba kaip tik labai daug!) – nuolatinio emocinio ir kūniško artumo. Turbūt niekas šiame pasaulyje kūdikiui negalėtų atstoti mamos, tėčio ar globėjų glaudimo kuo arčiau savęs ir raminančio balso. Juk taip ilgai būta turbūt pačiame arčiausiame artume su kitu žmogumi – motinos įsčiose.

Prieš gimstant
Įsivaizduokite, kad klausotės jūros ošimo. Šilta, ramu, jauku. Užmerkus akis atrodo, tarytum bangos supa, liūliuoja, linguoja. Skamba nesustojanti, ritmiška bangų mūšos muzika, atliepianti ramų sūpavimą…

kimg397

Nuotrauka: Aliona Šalaj, www.vienok.lt

Skaityti toliau

Pastatyk savo pilį

2015-08-15 16.06.25

Močiutės pastatyta tvirtovė anūkams

Smėlio pilis, tvirtovė, rūmai, pasakų pilis, bokštas… kažkam sava pilimi gali tapti mažas namukas, kambario kampelis, o galbūt  – kuprinė ant pečių ir visas pasaulis. Vaikai, statydami stebuklingas smėlio pilis, į jas sudeda savo svajones apie saugią, jų pačių sukurtą erdvę. Carl Gustav Jung pasistatė bokštą, kuris įkūnijo ne tik jo namų erdvę, bet taip pat tapo jo savasties atspindžiu. O kokią pilį norėtum pasistatyti Tu? Galbūt Tau visai nereikia pilies, gal užtenka mažos savos erdvės, kurioje galėtumei jaustis jaukiai? O gal labiau patiktų atvira menė, į kurią galėtumei pasikviesti daugybę svečių? Galbūt kuri namus kartu su kitu žmogumi ar žmonėmis ir ieškai būdų, kaip būtų kuo jaukiau visiems kartu gyventi? Skaityti toliau

Motinos rankų saugumas

Kaip saugu ir gera mažam vaikučiui motinos rankose – tada drąsu ir apsidairyti, ir platųjį pasaulį pamatyti. Nešiojimo filosofija byloja apie tai, kad po gimimo žmogaus kūdikis dar maždaug tiek pat laiko, kiek buvo motinos įsčiose, turėtų praleisti motinos, tėvo ar globėjų rankose. Tai yra svarbus pagrindas saugaus prieraišumo formavimuisi, leidžiantis augti saugiai šiame pasaulyje besijaučiančiam ir dėl to vis labiau savarankiškam žmogučiui.

Psichologai daug ir dažnai  pasakoja apie ankstyvosios patirties svarbą tolimesniam žmogaus gyvenimui. Jungiškosios psichologijos atstovė Jean Knox kalba ir apie archetipinės* patirties integravimo pradžią itin anksti. Skaityti toliau

Norėčiau turėti Tavo sparnus

Kraustymasis. Pokyčiai. Stresas. Jaudulys. Džiaugsmas. Nekantrumas. Nerimas. Nežinia. Nauja erdvė. Iššūkis. Smalsumas. Baimė. Skubėjimas. Laukimas. Pagaliau. Ir vėl… Nenoriu. Greičiau. Bus kitaip. Kurti, kurti, kurti… Įsikurti.

Tiek ir dar daugiau žodžių man siejasi su kraustymusi. Kraustymusi gyventi kitur. Koks bebūtų kontekstas, dažniausiai tai yra didelis pokytis, įnešantis daug sumaišties. Kartais labai džiugios, o kartais liūdnos ir skaudžios sumaišties. Skaityti toliau

Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu