Namu terapija_logotipas_blueJaustis esantys savuose namuose galime daug kur – pas močiutę kaime, studentų bendrabučio kambarėlyje, mylimo miesto mėgiamoje vietoje, bute ar name, kuris mums priklauso, ar kurį nuomojame, o galbūt prie miško esančioje pievoje ar ežero pakrantėje. Tačiau kartais ir mūsų pačių susikurti namai gali atrodyti svetimi, nemieli, nejaukūs – ne savi. Kaip taip atsitinka? Nuo ko priklauso, ar namai yra savi? Kaip tokius susikurti, jei atrodo, kad savų namų neturime? Manau, kad atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti ne tik išoriniame, bet ir vidiniame pasaulyje. Tad dalinuosi savo mintimis apie namų terapiją ir kviečiu į konsultacijas ir seminarus.

Psichologė Irma Skruibienė
2011 03 23 –
2013 04 21 – 2014 08 19 – 2016

Šventėms artėjant: kur slypi namų židinio paslaptis?

scan-4-nov-2016-09-26

Spalvotų gėlių lemputės

Man, kaip turbūt ir daugeliui, nuo vaikystės išlikęs labai svarbus eglutės puošimo ritualas. Galbūt dėl to, kad jame vienaip ar kitaip dalyvaudavo visa šeima – tėtis atveždavo eglutę iš miško arba ištraukdavo iš spintos dirbtinę, mama surasdavo žaisliukus, tada visi kartu puošdavome. Pamenu spalvotų gėlių lemputes, kurios man labai patiko ir buvo labai svarbus puošybos akcentas. Jei nors viena lemputė perdegdavo, nustodavo šviesti ir visos kitos, tada reikėdavo ieškoti, kuri iš tiesų nedega, ją pakeisti, kad galėtume vėl džiaugtis spalvotomis švieselėmis. Atrodo, kad kiekvienais metais ištraukus iš spintos šią girliandą, būtinai kažkuri viena lemputė nedegdavo, ir tėtis nuosekliai tikrindamas kiekvieną jų, surasdavotą nelaimėlę, paskui dažnai tekdavo ieškoti ir dar vienos, kol galų gale šviesdavo visos. Nors kartais tekdavo visai ilgai visame tame užtrukti, bet turbūt šiame procese ir būdavo pati tikriausia esmė. Dabar namuose eglutę puošia jau mūsų vaikai, ir jaučiu kaip labai yra svarbu tai, kad vienaip ar kitaip šiame rituale dalyvautų visi šeimos nariai.  Skaityti toliau

Šventėms artėjant: namų psichologija – ką verta žinoti?

w13-51dJaukūs savaitgaliai Santariškėse kviečia:

2016 m. gruodžio 17 d., 16:00, Santariškių 33a, Vilniuje.

Namų psichologija besidominti Irma Skruibienė kviečia pasiruošti švenčių laikotarpiui: sukurkime namus, kurie talpina emocijas, žadina pojūčius ir seka gyvenimo istoriją.

Įkvėpimo saviems namams ieškosime gamtos pasaulyje, taip pat individualiose istorijose bei kultūros ir žmonijos pavelduose, atliepiančiuose namų kūrimo patirtis.

Psichologė Irma Skruibienė (www.namupsichologija.lt) papasakos apie tai, kas yra namų psichologija, kaip ja remdamiesi galime kurti savus namus. Kvies prisiminti mums svarbias patirtis, susijusias su buvimo namuose patyrimu.

Diskutuosime, dalinsimės, skanausime kalėdinę arbatą ir imbierinius sausainius.

Teikiama vaikų priežiūros paslauga.
Įėjimas: 5 EUR asmeniui
REGISTRACIJA: https://goo.gl/9KgoHg

Namų interjero ritmas perimtas iš gamtos – išorinei ir vidinei harmonijai

Mokslo jau seniai įrodyta, kad netgi paprasčiausias gamtos vaizdas, ar jis būtų matomas pro langą, ar nutapytas ant sienos kabančiame paveiksle, teigiamai veikia mūsų kūną ir protą. Kas gamots vaizduose yra taip ypatinga, kas mus taip tinka ir patinka? Ar galima būtų šį ypatingumą kažkaip persikelti į namų erdvę? Mokslininkai ieško atsakymų ir į šiuos klausimus.

12_50_1-fern_web

Papartis – savipakartojimo pavyzdys

Viena iš prielaidų, kas mums gamtos vaizduose taip atliepia, tai – natūralūs fraktalai, kurių gamtoje yra išties daug. Pagrindinė fraktalų savybė yra savęs atkartojimas, panašumas į  save, kai išdidinta maža struktūros dalis atrodo identiška didesniai daliai arba yra labai į ją panaši. Natūralaus fraktalo pavyzdys galėtų būti papartis: mažesni lapeliai panašūs į didesnius lapus, o šie – į visą lapą. Skaityti toliau

Pojūčius žadinantys namai

Kuriant interjerą įprasta rūpintis jo vizualia dalimi – kad viskas derėtų tarpusavyje, gražiai išsidėliotų erdvėje, kad spalvų gama būtų patraukli akiai, raštai ar ornamentai dėliotų vaizdinį ritmą. Tačiau, pasak britų dizainerės Ilse Crawford, kuriant interjerą svarbu nepamiršti ir kitų pojūčių – lytėjimo, uoslės, skonio ir klausos. Tiesa ta, kad suvokdami Pasaulį mes daugiausia naudojamės rega, tačiau, kaip teigia I. Crawford, tokiu būdu tolstame nuo mus supančios aplinkos. Rega sudaro galimybę atstumui, žvilgsniui iš šalies, tuo tarpu kiti keturi pojūčiai priartina mus prie aplinkos, padeda kurti su ja artimesnį, betarpiškesnį ryšį. Skaityti toliau

Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis

Ar egzistuoja universalios erdvės išdėstymo savybės, kurios įkūnytų jaukius, visiems ir kiekvienam labiausiai tinkančius ir patinkančius namus? 

bathyscaphe

Jacek Yerka, „Bathyscape“, yerkaland.com

Tokį klausimą kelia aplinkos psichologijos atstovai, kurie tiria, kaip žmones veikia juos supanti aplinka, ieško būdų, kaip sukurti kuo palankesnę aplinką kasdieniam gyvenimui, darbui, poilsiui. Vienas iš šių ekspertų, Colin Ellard, dirba Vaterlo Universitete Kanadoje. Kartu su kolegomis jis atlieka eksperimentus, pasitelkęs virtualias erdves. Viename iš tokių eksperimentų, C. Ellard su komanda tyrė, koks turėtų būti namų erdvės išdėstymas, kuris labiausiai atlieptų emocinius poreikius, susijusius su buvimu namuose, geriausiai atspindėtų universalų namų suvokimą. Buvo pasirinkti trys skirtingi interjerai: du iš jų – garsių architetktų, kurie susilaukė didelio pripažinimo, kaip labai sėkmingi namų interjero kūrėjai; trečias – įprasto, tradiciško Šiaurės Amerikos namo interjeras. Eksperimento metu tyrimo dalyviai vaikščiojo“ po šiuos skirtingus virtualius interjerus, o jų elgesys buvo atidžiai stebimas. Daugiausia dėmesio dalyviai skyrė garsių architektų sukurtiems interjerams, įdėmiai juos apžiūrinėjo, tyrinėjo. Tačiau, tyrėjų nuostabai, paklausti, kurį iš šių trijų namų jie norėtų įsigyti, daugiausia tyrimo dalyvių įvardino trečiąjį, tradicinio išplanavimo namą. Skaityti toliau

Nuo savanų iki savų namų: kultūra

B.ZIL_.006

Birutė Žilytė, Algirdas Steponavičius, „Eglė žalčių karalienė“; vilniausgalerija.lt

Lenktyniauja, raitos
Bangos ties krantu. –
Trys žvejų mergaitės
Sukasi ratu.

Salomėja Nėris, „Eglė Žalčių karalienė“

Yra žodžių, eilių, tekstų, kurie labai giliai išlieka atmintyje. Tokių, kurie daug kartų vaikystėje ar jau vėliau girdėti, skaityti. Autentiškose senose tikrose pasakose, sakmėse, mituose, padavimuose slypi daugybė sluoksnių mūsų protėvių patirties, kuri mažiau ar daugiau sąmoningai mums susidėlioja ir išlieka skirtingų formų, vaizdinių, prasmių pavidalais. Skaityti toliau

Seminaras „Savų namų vizija“

savu namu vizija_logo_tekstasKviečiu į seminarą, kurio metu:
gilinsimės į Jūsų giminės namų istorijas ir vaikystės patirtis;
tyrinėsime, ką praeities ir dabartiniai namai apie Jus atskleidžia;
iškosime Jūsų namuose vietos visų pojūčių – regos, uoslės, lytėjimo, klausos ir skonio – sužadinimui;
tyrinėsime namų erdvės geografiją;
dėliosime viziją, kokie turėtų ar galėtų būti Jūsų namai, kuriuos vadintumėte savais.

Daugiau informacijos: namupsichologija.lt

Nuo savanų iki savų namų: I dalis

Ar norėtumėte kažkurį iš šių kraštovaizdžių  matyti pro savo langą?

Jei Jūsų atsakymas yra „taip“, jis sutampa su didžiąją dalimi tarpkultūrinio tyrimo dalyvių, kurie teigė, jog norėtų gyventi tokio kraštovaizdžio apsuptyje. Pasak mokslininkų, būtent tokia aplinka – žolė ir pavieniai medžiai bei krūmai – vyravo Rytų Afrikoje, kurioje per 6 milijonus metų vystėsi mūsų protėviai. O prieš 70 tūkstančių metų Rytų Afrikos savanose iš neididelės, galbūt kelių tūkstančių individų populiacijos, išsivystė Homo Sapiens – dabartiniai žmonės. Mokslininkų teigimu, tokią mažą paskutinių Homo Sapiens protėvių imtį įrodo tai, jog du skirtingose Pasaulio vietose gyvenantys žmonės yra genetiškai panašesni vienas į kitą, nei dvi tose pačiose Afrikos vietovėse, tik skirtingose grupėse, gyvenančios šimpanzės. Gali būti, kad mes ir dabar instinktyviai renkamės tokias aplinkas, kurios prieš daugybę metų padėjo mūsų rūšiai išlikti. Skaityti toliau