Namu terapija_logotipas_blueJaustis esantys savuose namuose galime daug kur – pas močiutę kaime, studentų bendrabučio kambarėlyje, mylimo miesto mėgiamoje vietoje, bute ar name, kuris mums priklauso, ar kurį nuomojame, o galbūt prie miško esančioje pievoje ar ežero pakrantėje. Tačiau kartais ir mūsų pačių susikurti namai gali atrodyti svetimi, nemieli, nejaukūs – ne savi. Kaip taip atsitinka? Nuo ko priklauso, ar namai yra savi? Kaip tokius susikurti, jei atrodo, kad savų namų neturime? Manau, kad atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti ne tik išoriniame, bet ir vidiniame pasaulyje. Tad dalinuosi savo mintimis apie namų terapiją ir kviečiu į konsultacijas ir seminarus.

Psichologė Irma Skruibienė
2011 03 23 –
2013 04 21 – 2014 08 19 – 2016

Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis

Ar egzistuoja universalios erdvės išdėstymo savybės, kurios įkūnytų jaukius, visiems ir kiekvienam labiausiai tinkančius ir patinkančius namus? 

bathyscaphe

Jacek Yerka, „Bathyscape“, yerkaland.com

Tokį klausimą kelia aplinkos psichologijos atstovai, kurie tiria, kaip žmones veikia juos supanti aplinka, ieško būdų, kaip sukurti kuo palankesnę aplinką kasdieniam gyvenimui, darbui, poilsiui. Vienas iš šių ekspertų, Colin Ellard, dirba Vaterlo Universitete Kanadoje. Kartu su kolegomis jis atlieka eksperimentus, pasitelkęs virtualias erdves. Viename iš tokių eksperimentų, C. Ellard su komanda tyrė, koks turėtų būti namų erdvės išdėstymas, kuris labiausiai atlieptų emocinius poreikius, susijusius su buvimu namuose, geriausiai atspindėtų universalų namų suvokimą. Buvo pasirinkti trys skirtingi interjerai: du iš jų – garsių architetktų, kurie susilaukė didelio pripažinimo, kaip labai sėkmingi namų interjero kūrėjai; trečias – įprasto, tradiciško Šiaurės Amerikos namo interjeras. Eksperimento metu tyrimo dalyviai vaikščiojo“ po šiuos skirtingus virtualius interjerus, o jų elgesys buvo atidžiai stebimas. Daugiausia dėmesio dalyviai skyrė garsių architektų sukurtiems interjerams, įdėmiai juos apžiūrinėjo, tyrinėjo. Tačiau, tyrėjų nuostabai, paklausti, kurį iš šių trijų namų jie norėtų įsigyti, daugiausia tyrimo dalyvių įvardino trečiąjį, tradicinio išplanavimo namą. Skaityti toliau

Nuo savanų iki savų namų: kultūra

B.ZIL_.006

Birutė Žilytė, Algirdas Steponavičius, „Eglė žalčių karalienė“; vilniausgalerija.lt

Lenktyniauja, raitos
Bangos ties krantu. –
Trys žvejų mergaitės
Sukasi ratu.

Salomėja Nėris, „Eglė Žalčių karalienė“

Yra žodžių, eilių, tekstų, kurie labai giliai išlieka atmintyje. Tokių, kurie daug kartų vaikystėje ar jau vėliau girdėti, skaityti. Autentiškose senose tikrose pasakose, sakmėse, mituose, padavimuose slypi daugybė sluoksnių mūsų protėvių patirties, kuri mažiau ar daugiau sąmoningai mums susidėlioja ir išlieka skirtingų formų, vaizdinių, prasmių pavidalais. Skaityti toliau

Seminaras „Savų namų vizija“

savu namu vizija_logo_tekstasKviečiu į seminarą, kurio metu:

dalinsimės prisiminimais apie vaikystės namų patirtis;
gilinsimės į Jūsų giminės namų istorijas;
ieškosime, ką praeities ir dabartiniai namai apie Jus atskleidžia;
dėliosime viziją, kokie turėtų ar galėtų būti Jūsų namai, kuriuos vadintumėte savais.

Daugiau informacijos: namupsichologija.lt

Nuo savanų iki savų namų: I dalis

Ar norėtumėte kažkurį iš šių kraštovaizdžių  matyti pro savo langą?

Jei Jūsų atsakymas yra „taip“, jis sutampa su didžiąją dalimi tarpkultūrinio tyrimo dalyvių, kurie teigė, jog norėtų gyventi tokio kraštovaizdžio apsuptyje. Pasak mokslininkų, būtent tokia aplinka – žolė ir pavieniai medžiai bei krūmai – vyravo Rytų Afrikoje, kurioje per 6 milijonus metų vystėsi mūsų protėviai. O prieš 70 tūkstančių metų Rytų Afrikos savanose iš neididelės, galbūt kelių tūkstančių individų populiacijos, išsivystė Homo Sapiens – dabartiniai žmonės. Mokslininkų teigimu, tokią mažą paskutinių Homo Sapiens protėvių imtį įrodo tai, jog du skirtingose Pasaulio vietose gyvenantys žmonės yra genetiškai panašesni vienas į kitą, nei dvi tose pačiose Afrikos vietovėse, tik skirtingose grupėse, gyvenančios šimpanzės. Gali būti, kad mes ir dabar instinktyviai renkamės tokias aplinkas, kurios prieš daugybę metų padėjo mūsų rūšiai išlikti. Skaityti toliau

Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose?

Kiekvienas iš mūsų atmintyje turime didžiulį vaizdinių bagažą. Tikriausiai didžioji jų dalis ten pateko vaikystėje, kada beveik visa aplinkos informacija buvo nauja, įdomi, žadinanti smalsumą. Dauguma atmintyje saugomų vaizdinių turbūt net neturi pavadinimų – juos į bagažą įsidėjome dar tada, kada nemokėjome regimo vaizdo susieti su konkrečia mintimi ar sąvoka. Tačiau net ir tokie ankstyvi iš atminties iškilę vaizdiniai gali priminti emocinius patyrimus, su šiais vazidiniais susijusios aplinkos atmosferą.

Skaityti toliau

Paskaita tėvams „Nešiojimo jaukumas“

Kūdikiai, tiek miegodami, tiek būdraudami, geriausia jaučiasi aplinkoje, primenančioje motinos įsčias – nuolatinėje ritmiškų garsų apsuptyje, judesyje ir prisilietime. Kūdikių nešiojimas sudaro puikias galimybes visa tai išpildyti.

nesiojimo jaukumas

Paskaita tėvams “Nešiojimo jaukumas”, www.ugdymoerdve.lt

Užsiėmimo metu pasigilinsime į teorines prielaidas apie tai, kuo yra vertingas mažylių nešiojimas ir prisilietimas jų fiziologiniam bei psichologiniam vystymuisi, saugaus prieraišumo bei santykio su pasauliu formavimuisi. Aptarsime dažnai kylančias abejones apie tai, ar per daug laiko tėvų/ globėjų rankose praleidžiantis vaikutis netaps per daug priklausomas nuo jų? Kuo grindžiama saugaus prieraišumo teorija, teigianti, jog yra kaip tik atvirkščiai – daug nešiojami vaikai užauga savarankiškesni? Daugiau…

Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma

Besilaukiantiems tėvams kyla daugybė klausimų apie tai, kaip paruošti namus kūdikio gimimui. Sukasi mintys apie drabužėlius, vežimėlius, patalus, lovytę, higienos reikmenis, žaislus, galbūt atskirą kambarį ir dar daugybę kitų dalykų. Natūralu, kad norisi suplanuoti, kaip kuo geriau pasirūpinti savo mažyliu, ateinančiu į šį pasaulį, tačiau atkeliavus vaikui dažniausiai paaiškėja, kad, bent jau pačioje pradžioje, jam reikia tik labai nedaug (arba kaip tik labai daug!) – nuolatinio emocinio ir kūniško artumo. Turbūt niekas šiame pasaulyje kūdikiui negalėtų atstoti mamos, tėčio ar globėjų glaudimo kuo arčiau savęs ir raminančio balso. Juk taip ilgai būta turbūt pačiame arčiausiame artume su kitu žmogumi – motinos įsčiose.

Prieš gimstant
Įsivaizduokite, kad klausotės jūros ošimo. Šilta, ramu, jauku. Užmerkus akis atrodo, tarytum bangos supa, liūliuoja, linguoja. Skamba nesustojanti, ritmiška bangų mūšos muzika, atliepianti ramų sūpavimą…

kimg397

Nuotrauka: Aliona Šalaj, www.vienok.lt

Skaityti toliau

Pastatyk savo pilį

2015-08-15 16.06.25

Močiutės pastatyta tvirtovė anūkams

Smėlio pilis, tvirtovė, rūmai, pasakų pilis, bokštas… kažkam sava pilimi gali tapti mažas namukas, kambario kampelis, o galbūt  – kuprinė ant pečių ir visas pasaulis. Vaikai, statydami stebuklingas smėlio pilis, į jas sudeda savo svajones apie saugią, jų pačių sukurtą erdvę. Carl Gustav Jung pasistatė bokštą, kuris įkūnijo ne tik jo namų erdvę, bet taip pat tapo jo savasties atspindžiu. O kokią pilį norėtum pasistatyti Tu? Galbūt Tau visai nereikia pilies, gal užtenka mažos savos erdvės, kurioje galėtumei jaustis jaukiai? O gal labiau patiktų atvira menė, į kurią galėtumei pasikviesti daugybę svečių? Galbūt kuri namus kartu su kitu žmogumi ar žmonėmis ir ieškai būdų, kaip būtų kuo jaukiau visiems kartu gyventi? Skaityti toliau